Dėl dažnų klausimų apie arbatos poveikį mūsų sveikatai, jums pateiksime trumpas santraukas iš mokslo žurnalų, kurios galbūt padės geriau susiorientuoti tarp daugybės informacijos parašytos apie arbatą ir sveikatą.

Arbata ir sveikata

Viskas prasideda nuo arbatos pasirinkimo ir supratimo, kuo ypatinga kiekviena arbatos rūšis. Rūšinė arbata pasižymi unikaliomis skoninėmis savybėmis bei kokybe, joje gausu natūralių antioksidantų, amino rūgščių, kofeino, įvairių vitaminų ir mineralų. Antioksidantai mažina laisvųjų radikalų susidarymo riziką ir padeda organizmui neutralizuodami jau susidariusius laisvuosius radikalus ir atitaisydami jų sukeltus pažeidimus. Pritraukus arbatą karštame vandenyje, joje esantys antioksidantai susijungia su kofeinu, taip slopindami kofeino įsisavinimą į kraują – dėl šios priežasties tonizuojantis arbatos poveikis išlieka ilgiau [1]. L-teaninas, unikali aminorūgštis, randama arbatoje, skatina natūralių hormonų, dopamino ir serotonino, išsiskyrimą. Šie hormonai teigiamai veikia mūsų nuotaiką, padeda atsipalaiduot. L-teaninas tuo pat metu sinergiškai sąveikauja su kofeinu, gerinančiu dėmesio koncentraciją, budrumą ir suteikiančiu energijos [2]. 

Tealure, importuodami arbatą tiesiogiai iš ūkininkų, supažindina jus su arbatos auginimo ir gaminimo subtilybėmis bei užtikrina, jog jus pasieks šviežios, unikalios arbatos rūšys. Kiekvienai iš jų būdingas skirtingas paruošimo būdas, kuris, lyg tam tikras ritualas, veda prie natūralaus ir išraiškingo skonio bei aromato. Stebint, kaip arbatos lapeliai atsiskleidžia karštame vandenyje ir iš lėto suteikia jam spalvą bei skonį, atpalaiduoja, sulėtina dienos tempą ir skatina mėgautis akimirka.

Pateikiame kiekvienos arbatos rūšies skonio, aromato bei gaminimo ypatybes.

Arbatos rūšys

Nors arbatos poveikis sveikatai yra viena iš populiariausių temų arbatos industrijoje, vis tik mes skatiname rūšinę arbatą rinktis dėl jos skoninių savybių.

Baltoji arbata

Baltąją arbatą nesudėtinga apibūdinti, išskirti iš kitų, tačiau pagaminimas reikalauja kruopštumo bei atidumo. Baltosios arbatos gamybai naudojami lapeliai yra skinami prieš arbatos pumpurui išsiskleidžiant. Dažniausiai pasitaikantis skynimo būdas – neišsiskleidęs pumpuras ir vienas arbatos lapelis. Nuskinti lapeliai turi atitikti griežtą standartą ir būti atitinkamo ilgio. Baltosios arbatos magija slypi paprastume. Kadangi šios arbatos gamybai yra naudojama jauniausia arbatos krūmo dalis, o apdirbimo procesui taikomas natūralus vytinimas ir džiovinimas, baltoji arbata yra delikati, subtili, pasižyminti medaus saldumu bei gėlišku aromatu.

Žalioji arbata

Žalioji arbata skirstoma į dvi kategorijas pagal apdirbimo būdą – skrudinta žalioji arbata (iš Kinijos, Nepalo) ir garinta žalioji arbata (iš Japonijos, Pietų Korėjos). Apdorojant žaliąją arbatą skrudinimo būdu, arbatos lapeliai yra vytinami ir tik tuomet skrudinami, dėl šios priežasties įvyksta trumpalaikis oksidacijos procesas. Skrudinta žalioji arbata pasižymi riešutų, skrudinimo niuansais, turi mažiau umami ir augalinio skonio.

Garintoje žaliojoje arbatoje lapeliai garinami iškart po jų skynimo. Tai užkerta kelią oksidacijos proceso pradžiai, todėl ši arbata saldesnė nei skrudinta žalioji. Dėl garintoje žaliojoje arbatoje esančio didesnio chlorofilo kiekio, arbata yra sodresnės žalios spalvos, skonis pasižymi intensyvesniais „augaliniais“ niuansais.

Ulongo arbata.

Ulongo arbatos paruošimas yra vienas sudėtingiausių dėl papildomų, ilgiau trunkančių gamybos procesų. Būtent gamybos procesas yra kokybiškų ulongo arbatų gamybos raktas. Ulongo arbata gaminama įvairių oksidacijos laipsnių, kurie gali svyruoti nuo 10 iki 80%. Priklausomai nuo arbatos skynimo, paruošimo būdo ir oksidacijos laipsnio, jos skonis gali būti nuo subtilaus iki sodraus, nuo gėliško iki žoliško, nuo saldaus iki skrudinto. Arbatžolių lapelių ir arbatos spalva taip pat gali skirtis: nuo žalios iki auksinės ir rudos. Kadangi ulongo arbatos yra gaminamos iš subrendusių arbatos lapelių, šią arbatą galima pritraukti iki aštuonių, devynių kartų. Dėl plačios skonio paletės, arbatos stilių ir pritraukimo būdų, ulongų paruošimas yra labai įtraukiantis procesas.

Juodoji arbata.

Populiariausia arbatos kategorija. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų apibūdinant juodąją arbata yra fermentacijos priskyrimas prie gamybos procesų. Fermentacija gali įvykti tik tuomet, kai nėra deguonies, tai yra viena iš Pu Erh arbatos gamybos stadijų. Prie juodosios arbatos gamybos procesų priskiriama oksidacija – cheminė reakcija, kuriai reikalingas deguonis ir drėgmė. Arbatoje esančių katechinų aprūpinimas deguonimi iššaukia cheminių reakcijų ciklą, suteikiantį skonio komponentų, kurių tikimės juodojoje arbatoje. Oksidacijos procesas dažniausiai trunka nuo dviejų iki keturių valandų ir gali būti kontroliuojamas tik pagal įgytą arbatos gamybos patirtį. Įprastai juodoji arbata yra stipresnė ir gilesnio skonio už aukščiau mūsų aprašytas arbatos rūšis. Atsižvelgiant į tai, kokiu metų laiku arbata skinta ir kiek laiko buvo oksiduota, paruošta juodoji arbata gali būti įvairių spalvų: nuo šviesaus gintaro iki tamsiai rudos, o skonio pobūdis – nuo vaisiško iki pikantiško ir salyklinio.

Niekada neragavai arbatos iš Nepalo? Tad kodėl gi jos neišbandžius? Tealure arbatos mėginukai Jums